Vakar su drauge Dalia baigėme trijų dienų žygį Camino Lituano. Keliavome pėščiomis nuo Alytaus iki Lazdijų. Pirmąsias dvi dienas nuėjome po 20 kilometrų, o trečiosios dienos atstumas, kurį turėjome įveikti, buvo ilgiausias – 27 km. Taip pat pastebėjome, kad mūsų žingsniamačiai rodė, jog nueidavome vis dėlto daugiau, nei maršrute numatytasis kilometražas, nes kartais užsukdavome į […]
Paradoksalu, bet nors daug ką galime rinktis, pasirinkimo kas mums iš tiesų patinka ir ką pamilstame iš esmės neturime. Mūsų polinkius ir potraukius didžiąja dalimi nulemia gamtos dėsniai ir mūsų prigimtis. Galime tik rinktis, ar domėsimės tuo, kur mūsų prigimtis linksta, ar daugiau vadovausimės taisyklėmis, kokie turėtume būti. Turiu omenyje esminius polinkius, pavyzdžiui, ar mus
Iki maždaug 1840 metų, kuomet atsirado pirmieji anestetikai, chirurginės operacijos buvo atliekamos be nuskausminimo. Dažnas ir šiandien, laukdami operacijos dienos, jaučiame nerimą, tačiau galime tik mėginti įsivaizduoti, kokią baimę jausdavo žmonės, žinodami, kad operacijos metu teks iškęsti didžiulį skausmą, bet kito pasirinkimo nėra. Dėl to buvo stengiamasi, kad, pasakius pacientui, jog reikės atlikti operaciją, tai
Visus 2016-uosius praleidau Šiaurės Škotijos Orknio sąlyne. Tuo metu Didžioji Britanija dar buvo ES narė, o aš norėjau Škotijoje baigti psichologijos magistro studijas. Į Orknį patekau atsitiktinai. Mane dominusi studijų programa buvo populiari, stojančiųjų buvo daug, ir kai pirmą kartą įstoti nepavyko, man patarė, kad kaip užsienietė turėsiu daugiau šansų būti priimta, jeigu klinikinę praktiką
Kai 2019 metais mokiausi miško terapijos, man įdomiai ir intriguojančiai skambėjo vienos iš mūsų mokytojų, portugalės Gitos vis pasakoma padrąsinanti frazė: „Nesijaudinkite, miškas – jūsų užnugaris.” („Don’t worry, the forest has your back”). Kitaip sakant, nebijokite, užsiėmimą vedate ne vieni, miškas visuomet jums padeda ir yra jūsų pusėje, bet kada, jei reikės, galite atsiremti į
Neseniai virš vienos didelės Vilniaus sankryžos mačiau tris ore šėlstančias varnas. Viena iš jų snape kažką laikė ir bandė pabėgti nuo dviejų kitų varnų, kurios ją persekiojo, matyt, dėl to skanaus kąsnelio. Varnos skraidė kaitaliodamos kryptį, tai į vieną pusę, tai į kitą, visiškai nepaisydamos, kad kartais skrenda „prieš eismą” arba kerta raudoną šviesoforą. Jos
Prieš kelis mėnesius viena mano draugė netikėtai pasakė: „Bet koks užsispyręs medis ta eglė, atrodo, stovi kaip įkalta savo vietoje, ir nepajudinsi.” Niekada nebuvau taip pagalvojusi apie eglę, nors man tai labai gražus, įdomus ir emociškai artimas medis, mėgstu jas apžiūrinėti ir tyrinėti. Todėl šita draugės mintis nuskambėjo labai naujai ir kartu kažkas mano viduje
Eglė kančių karalienė, arba kaip atleisti realybei Read More »
Šis posakis, kad kažkas bijo net savo šešėlio, paprastai vartojamas apie labai įsibaiminusį žmogų. Tačiau psichologijoje šešėlio sąvoka, ypač išpopuliarinta Carlo Jungo, vartojama kalbant apie savybes, kurių mes nenorime turėti ir tarsi išsižadame, įtikiname save, kad jau šios savybės tai man visai nebūdingos. Ir šia prasme visi mes kažkiek bijome savo šešėlio, ir kuo jis
Neseniai baigiantis gamtos terapijos užsiėmimui Neries regioniniame parke, sodybos šeimininkė Vilma pakėlė ranką į dangų ir sako: „Žiūrėkit, atrodo, kad mus aplankė jūrinis erelis.” Labai aikštai virš sodybos lėtai sklendė didelis paukštis. Visai tikėtina, kad tai iš tiesų buvo jūrinis erelis, nes jie jau keletą metų peri Neries regioninio parko miškuose. Visi užvertę galvas kurį
Man visada buvo labai gražus šis Francoise Sagan romano pavadinimas, nors kai kažkada bandžiau skaityti patį kūrinį, jis neįtraukė. Gal laikas pamėginti dar kartą. Jeigu mūsų paklaustų, ar gerai pažįstame savo liūdesį, arba ar norėtume su juo susipažinti artimiau, gal ne daug kas iškart atsakytume teigiamai. O kai kurie pagalvotume, kad tik jau ne jį.
